Šalčininkų rajono augintiniai – už borto: kodėl dideliame rajone veterinarija sustojo praėjusiame šimtmetyje?

Šalčininkų rajonas – viena didžiausių teritorijų Lietuvoje, tačiau pažvelgus į veterinarinių paslaugų žemėlapį, vaizdas primena dykumą. Kol didmiesčių gyventojai renkasi iš dešimčių modernių klinikų, Šalčininkų rajono žmonės ir jų keturkojai draugai atsidūrė aklavietėje: čia trūksta ne tik specialistų, bet ir elementarios diagnostikos įrangos.

​Viena klinika – tūkstančiams augintinių

​Šalčininkai nėra mažas kaimas, tai – rajono centras, turintis gilias tradicijas ir gausią bendruomenę. Visgi, kalbant apie gyvūnų sveikatą, miestas turi tenkintis tik viena nedidele veterinarijos klinika.

​Nuolatinės eilės, didelis darbo krūvis ir pervargę darbuotojai tampa kasdienybe. Tačiau didžiausia problema net ne eilės, o tai, ką veterinaras gali padaryti patekus į kabinetą.

Diagnostika – misija neįmanoma

​Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be tyrimų, tačiau Šalčininkuose laikas tarsi sustojo. Jei jūsų šuniui ar katei prireiktų skubios pagalbos, susidurtumėte su karčia realybe:

  • Nėra rentgeno aparato: Įtarus lūžį ar svetimkūnį, šeimininkai priversti gyvūną vežti dešimtis kilometrų į kitus miestus.
  • Trūksta laboratorijos: Kraujo tyrimai, kurie yra pagrindas diagnozei nustatyti, čia nėra atliekami.
  • Echoskopijos trūkumas: Vidaus organų patologijos lieka „spėjimo“ lygio, nes mieste nėra galimybės atlikti kokybiško ultragarso tyrimo.

Mūsų draugai liko be pagalbos“

​Vietos gyventojai neslepia apmaudo. „Mes mylime savo augintinius ir laikome juos šeimos nariais, tačiau ištikus nelaimei esame palikti likimo valiai. Argi normalu, kad 2026-aisiais metais didžiuliame rajone negalime padaryti paprasto rentgeno nuotraukos?“ – retoriškai klausia šalčininkietis Romanas.

​Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ar neturintiems savo transporto, kelionė į Vilnių su sergančiu gyvūnu tampa neįveikiamu iššūkiu. Tai reiškia viena – dalis gyvūnų tiesiog nesulaukia reikiamos pagalbos laiku.

Ar Šalčininkų rajonas sulauks gelbėtojų?

Kol kas Šalčininkų „keturkojai draugai“ lieka laukti permainų, o jų šeimininkai – tikėtis, kad jų augintinis nesusirgs savaitgalį ar naktį, kai vienintelės klinikos durys bus užvertos, o artimiausia pagalba – už valandos kelio.

Į viršų